• Ar tikrai karalienė Morta – atvykėlė iš Švedijos?

  • Garsiausia XIII a. Lietuvos moteris – karaliaus Mindaugo žmona Morta. Tiesa, apie jos kilmę galima pasakyti tik tiek, kad gimė ji kilmingo kunigaikščio šeimoje, nes tai liudija Mortos ir jos sesers „prestižinės“ santuokos: viena ištekėjo už Mindaugo, kita – už Nalšios kunigaikščio Daumanto. Žinome, kad Morta yra jos krikščioniškas vardas, todėl daroma prielaida, kad krikštą ji priėmė dar iki vedybų su Mindaugu.

    Ji buvo antroji būsimo Lietuvos karaliaus Mindaugo žmona, kartu su juo gavusi karūną. Morta valdovui pagimdė du sūnus Ruklį ir Rupeikį. Šaltinių užuominos rodo, kad juos siejo glaudus emocinis ryšys – Mindaugas dalijosi su žmona politinėmis problemomis, tikėjosi jos patarimų, tiesa, ne visuomet jų klausė.

    Morta turėjo aiškią poziciją – ji buvo prokrikščioniškos (Ordino broliams palankios) grupuotės atstovė. Ji drąsiai kritikavo krikščionims priešiškos grupuotės lyderio Treniotos veiksmus ir įspėjo apie būsimą Treniotos išdavystę: „Tu dabar klausai beždžionės / Turiu minty Treniotą / Jis išdavė tave /Savo nuomonę pakeiski / Paklausyk manęs, tau bus gerai“. Eiliuotoji Livonijos kronika pabrėžė jos nuopelnus krikščionybės sklaidai ir vėliau gelbėjant krikščionis, kurie Lietuvoje vykdė misijas.

    Krikščioniškame pasaulyje buvo netikėta, kad Morta, pagoniškos žemės dukra, buvo tvirta krikščionybės gynėja... Imta ieškoti „tiesos“. Simonas Grunau savo kronikoje rašė apie vieno „piktavalio Žemaitijos karaliaus“ (taip jis vadino Mindaugą) krikštą: to meto „Livonijos krašto magistras Andrius Štirietis, nerimavęs, kiek toli Mindaugas ketina pulti, ir kadangi buvo jo kaimynas, gerai pagalvojęs nusprendė su juo susipažinti. Visų pirma jis jam pripiršo krikščionę moterį iš Švedijos vardu Morta, išaiškino Mindaugui, kad tapęs krikščionimi, galės būti paskelbtas karaliumi. Nudžiugęs Mindaugas sutiko“.

    Daugiau apie pirmąją ir vienintelę Lietuvos karalienę galėsite sužinoti nemokamoje Mindaugo karūnavimo dienai skirtoje ekskursijoje "Valstybingumo keliu", kuri vyks liepos 6 d. 12 val., arba ekskursijoje "Moterys, pakeitusios istoriją". Iki pasimatymo!