• Gedimino laiškai ir Vilnius: 5 įdomūs faktai

  • Gedimino laiškai ir Vilnius yra neatskiriami kaip dvi vienos monetos pusės: be Gedimino laiškų nebūtų Vilniaus, o be Vilniaus – Gedimino laiškų. Susipažinkite su įdomiausiais faktais apie Vilnių ir Gediminą!

    Sausio 25-ąją mūsų mylimas miestas Vilnius švenčia 700-tąjį jubiliejų! Sveikiname amžinai jauną ir gražų miestą Vilnių, linkime augti ir gyvuoti dar daug daug šimtmečių, o Jus kviečiame pasmalsauti ir pristatome penkis įdomiausius faktus apie Vilniaus įkūrimą.

  • 1. Iš pradžių buvo … raidė

  • Ar žinote, koks įvykis yra laikomas miesto „gimimo“ diena? Ar tai – diena, kuomet buvo pastatyta pirmoji pilis? Gal tądien į Vilnių atvyko pirmieji gyventojai? O gal didysis kunigaikštis Gediminas sausio 25-ąją papasakojo žyniui Lizdeikai apie savo lemtingąjį sapną? Pasirodo, miesto „gimimo“ faktas nustatomas kiek kitaip.
    Istorikai sutaria, kad pirmasis vietovės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra laikomas tos vietovės (miesto ar valstybės) įkūrimo data. Taigi, miesto amžius priklauso nuo to, kuomet jo vardą kažkas paminėjo vienokiuose ar kitokiuose raštuose. Pirmą kartą minimas miestas nebūtinai būdavo tik formuotis pradėjusi gyvenvietė – jis galėjo turėti nemažai gyventojų ir net kelias pilis... Apie Vilnių pasaulis išgirdo 1323 m. sausio 25-ąją, kuomet didysis kunigaikštis Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilniaus vardą savo laiške Hanzos miestų gyventojams, arba, kaip jis pats rašė laiške, “visiems krikščionims”.

  • 2. Kiek laiškų iš Vilniaus parašė Gediminas?

  • Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas į Europą išsiuntė net septynis lotynų kalba parašytus laiškus. Pirmasis Gedimino laiškas, skirtas popiežiui Jonui XXII, į Avinjoną buvo išsiųstas 1322-ųjų vasarą, bet Vilniaus vardas šiame laiške minimas nebuvo. O štai antrajame Gedimino laiške, datuojamame 1323 m. sausio 25 d. ir skirtame Hanzos miestų gyventojams, jau puikavosi Vilniaus vardas. Šiuo laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, buvo kviečiami atvykti ir apsigyventi Vilniuje. Po to sekė dar penki laiškai Europos miestams. Taigi Gediminas, kaip tas legendinis geležinis vilkas, skleidė garsą apie savo valstybę ir jos sostinę Vilnių po visa Europą net septyniais laiškais.

  • 3. Kur slypi Gedimino laiškų sėkmė?

  • Ar Gedimino laiškai buvo sėkmingi? Neabejotinai! Pirmieji atvykėliai į Vilnių atkeliauja būtent iš vokiškųjų Hanzos miestų ir yra įkurdinami, aplink dabartinę Vokiečių gatvę (beje, iš čia ir gatvės pavadinimas). Taigi, kur slypėjo Gedimino laiškų sėkmės paslaptis?
    Gediminas savo laiškams pasirinko idealų laiką – Vakarų Europos miestai buvo perpildyti dėl spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo. Laikotarpiu nuo XI iki XIV a., dar vadinamu „viduramžių klimato atšilimu“, susiklostė palankesnės klimatinės sąlygos žemdirbystei, dėl išaugusio derlingumo didėjo ir gyventojų skaičius. Europoje XI a., gyveno per 75 mln. gyventojų, o XIV a., jų padvigubėjo. Vakarų Europoje įsitvirtinus taisyklei, kad visą turtą paveldi vyriausias sūnus (t.y. palikimas yra nedalomas), jaunėliams tekdavo ieškoti kito gyvenimo kelio – eiti į dvasininkus, jungtis prie riterių ar keliauti ir kurtis naujuose kraštuose. Tokia vieta Vakarų Europos „jaunėliams“ ir tapo Vilnius 1323-iasiais.

  • 4. Kuo čia dėtas geležinis vilkas?

  • Visi žinome romantiškąją Vilniaus įkūrimo legendą... Pasak legendos, didysis kunigaikštis Gediminas Lietuvą valdė iš savo sostinės Trakuose, o į Vilnių jį atvedė ... medžioklė. Po sunkių grumtynių su tauru jis nutarė čia pat įsirengti stovyklą ir sulaukti ryto. Užmigęs Gediminas susapnavo grėsmingą sapną – aukštai ant kalno stovintį geležinį vilką. Kuris staugė kaip šimtai vilkų staugia. Pakilęs iš miego Gediminas, pakvietė pagonių žynį Lizdeiką, kad šis paaiškintų, ką toks keistas sapnas galėtų reikšti.
    Lizdeika pamąstė ir tarė: „Šviesiausias kunigaikšti! Tavo sapnas štai ką reiškia: tas geležinis vilkas tai bus miestas, kurį tu pastatydinsi ant to kalno. Tas miestas bus taip tvirtas, kaip geležis. Jis visada stovės ir atgins mūsų tėvynę nuo priešų. O tie vilkai, kurie kaukė geležinio vilko viduje, tai bus galingi to miesto vyrai. Garsas apie jų protą ir galią skambės plačiai visame pasaulyje, kaip tų vilkų kaukimas“.
    Legenda graži, bet istorikai mano, kad ji atsiradusi visai ne Gedimino laikais, o apie XVI a., kuomet lietuviai save pradėję kildinti iš romėnų, o išpopuliarėjo XIX a., lietuviams ieškant savosios, lietuviškosios tautinės tapatybės.

  • 5. Ar Gedimino laiškai yra išlikę?

  • Kur Gedimino laiškai yra šiandien? Iš septynių Gedimino laiškų išlikę yra šeši. Be to, išliko ne originalai, o nuorašai. Keleto Gedimino laiškų nuorašai yra saugomi Berlyne, o antrojo Gedimino laiško, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilnius, nuorašas saugomas Rygoje, Latvijos valstybiniame istorijos archyve.
    Ar galima paskaityti Gedimino laišką? Be abejo! Minint Vilniaus 700 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi Gedimino pilies bokšte pristatys originalų Gedimino laiško nuorašą.

  • Norite sužinoti daugiau apie Gedimino laiškus ir Vilniaus įkūrimą? Nepraleiskite nemokamos Vivid Vilnius ekskursijos "Taip gimė Vilnius"! Ekskursija vyks sausio  29 d., sekmadienį, nuo 14 val., registracijos formą rasite čia. Iki susitikimo!