• Jogaila: mitus griaunantys faktai apie valdovo asmenybę

  • Vivid Vilnius kviečia susipažinti su viena spalvingiausių Lietuvos (ir ne tik) istorinių asmenybių. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila – ypač kontraversiškai vertinamas valdovas. Ilgus metus dėl valdžios kovojęs su pusbroliu Vytautu, galiausiai užsidėjo Lenkijos karūną, sostinę Vilniuje iškeitė į Vavelį Krokuvoje, ir tapo ilgiausiai valdžiusiu Lenkijos karaliumi bei Lenkijos „aukso amžiaus“ simboliu.

    Jogailos (g. 1351/1352, m. 1434) valdymas reikšmingas ir Lietuvai: pakrikštydamas Lietuvą, Jogaila padėjo jai įveikti politinę izoliaciją, be to, pratęsė Gedminaičių valdovų dinastiją, kuri nuo Jogailos imtą vadinti Jogailaičių vardu. Ar Jogailos asmenybė buvo tokia pat prieštaringa kaip ir jo politinė figūra? Panašu, kad taip. Įvertinkite patys - kviečiame susipažinti su įdomiausiais faktais apie Jogailos asmenybę.

  • Beraštis karalius. Jogaila – Algirdo sūnus, Gedimino anūkas, po tėvo mirties, paveldėjęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą. Namų auklėjimas, tėvo pavyzdys buvo visi jo mokslai, o štai skaityti ar rašyti Jogaila neišmoko nei tapęs Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, nei Lenkijos karaliumi. Tiesa, mokėjo lietuvių, rusėnų kalbas, o išvykęs į Lenkiją išmoko ir lenkų kalbą. Jogaila,  būdamas pats nemokytas,  labai vertino ir rūpinosi mokslu - pertvarkė Krokuvos universitetą, kuris ir šiandien vadinamas jo vardu.

  • Vladislovas ar Jogaila? Pagoniškas vardas “Jogaila” reiškė “galingesnis”, “narsesnis”, juo pavadintas valdovas nugyveno 84 metus, LDK valdė 57 metus, Lenkijos karaliumi išbuvo 48 metus. Tiesa, Lenkijoje Jogaila buvo pakrikštytas „Vladislovo“ vardu – Jogaila tapo Lenkijos karalius Vladislovo I Lokietkos, sėkmingai vienijusio lenkų žemes, įpėdiniu – Vladislovu II.

  • „Dievui tarnauk, bet velnio nerūstink“ – šis posakis priskiriamas Jogailai. Sakoma, kad jis, kataliku pakrikštytas 38 metų, buvo prieštaringa asmenybė: kasdien klausė mišių, nuoširdžiai pasinerdavo į religines praktikas, griežtai pasninkaudavo, bet, iš kitos pusės, buvo labai prietaringas! Buvo labai kuklių poreikių – neišlaidaudavo, kasdien vaikščiojo prastais kailiniais apsivilkęs, tik per iškilmes pasipuošdavo, bet į Lietuvą siųsdavo brangias dovanas bažnyčiai.

  • Geraširdis valdovas. Jogaila buvo neaukštas, bet lieknas, proporcingo sudėjimo, juodaakis, tamsių plaukų. Valdovas stebino pavydėtina sveikata: medžioklės, judėjimas, saikingumas prie stalo (negėrė vyno, alaus – tik vandenį, mažai valgė) padėjo išlaikyti puikią fizinę formą. Jogaila pasižymėjo nuovokumu, racionaliu mąstymu, turėjo vidinę pusiausvyrą. J. Dlugošas, istorikas ir valdovo vaikų mokytojas, nejautęs jam simpatijos, visgi pripažino Jogailos privalumus: visiems prieinamas, linkęs greitai apdovanoti, neskubantis bausti, neminėdavo patirtų nuoskaudų, bet patikimai vykdydavo savo pažadus. Jogaila taip pat buvo jautrios sielos žmogus, nepraradęs ryšio su gamta: pasak J. Dlugošo, karalius, perkopęs per aštuoniasdešimt metų, persišaldė naktį besiklausydamas lakštingalos giesmės...

  • Vonios ir medžioklės malonumai. Atvykęs į Lenkiją, dvariškius Jogaila stebino “pagoniškais” įpročiais: rūpinosi kūno švara, kasdien prausdavosi vonioje, mėgo kaitintis pirtyje. To meto Lenkijoje tai buvo nematytas dalykas! Buvo labai prisirišęs prie giminių ir Lietuvos. Amžininkai pažymi, kad jį siejo artimi ryšiai su Vytautu. Dažnai jam siųsdavo ginklų ir kitų brangių dovanų, kartu medžiodavo – bent kartą metuose vykdavo į medžioklę Lietuvoje. Gausų laimikį dovanodavo Krokuvos universiteto profesoriams – kasmet Kalėdoms ir Užgavėnėms atsiųsdavo po briedį ir šerną.

  • Daug vargo dėl įpėdinio. Ilgai nesisekė Jogailai užtikrinti dinastijos tęstinumo – likimas vis nesiuntė paveldėtojo sūnaus. Pirmoji žmona, gražioji Jadvyga po 12 metų santuokoje pagimdo dukrelę, bet ji neišgyvena, neužilgo miršta ir karalienė Jadvyga. Lenkų didikai parenka žmoną – Oną iš Cilės. Keturiolika metų trukusios santuokos rezultatas – dukra Jadvyga. Po metų Jogaila veda trečią kartą – Didžiosios Lenkijos generalinio seniūno našlę Elžbietą Granovską. Lenkijos karališkas dvaras nepritarė vedyboms, bet amžininkai pripažįsta – ši santuoka buvo pati darniausia, bet, deja, bevaikė.

  • Jogailaičių dinastija išgelbėta! Jau niekas nesitikėjo, kad beveik 70 metų sulaukęs valdovas dar susilauks sūnaus – Lenkijos didikai planavo, už ko ištekinti vienintelę įpėdinę – Jadvygą. Tačiau likimas iškrečia malonią staigmeną – kelionės į Lietuvą metu pusbrolis Vytautas (Didysis) Jogailą supažindina su savo jaunos žmonos Julijonos Alšėniškės giminaite Sofija, kuriai buvo vos 17 metų. Laimingas tėvas karaliui norėjo išpiršti vyresnę dukrą Mariją. Jogaila nesutiko, sakydamas, kad vyresnioji tikrai gražesnė, bet... su juodais ūsais – bus jam senam per „karšta“... Veda jaunutę Sofiją, kuri po dviejų santuokos metų, 1424 m. rudenį, padovanoja taip lauktą įpėdinį – Lenkijos sosto paveldėtoją Vladislovą. Praėjus dar trims metams gimė ir būsimasis LDK valdovas Kazimieras Jogailaitis, kuris valdė 52 metus.

  • Jogailaičių dinastijos triumfas Europoje. Jogailai, LDK ir Lenkijos valdovui, likimas buvo palankus – jo palikuonys valdė gerokai per šimtą metų ir paplito po visą Europą. Po tėvo mirties Jogailos sūnus Vladislovas III paveldėjo Lenkijos karūną, kai jam buvo vos 10 metų, tiek pat metų valdė Lenkiją, 4 metus – Vengriją. Kovoje su turkais Vladislovas III žuvo prie Varnos (1444 m.), LDK ir Lenkiją ima valdyti jo brolis Kazimieras. Kazimiero Jogailaičio šeimoje užaugo net 13 vaikų, jo sūnūs užėmė svarbius Europos sostus: vyriausias Vladislovas buvo Čekijos ir Vengrijos karalius, Jonas Albrechtas – Lenkijos karalius, Aleksandras – LDK, o vėliau – ir Lenkijos karalius, Žygimantas Senasis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, jo valdžią paveldi vienintelis sūnus Žygimantas Augustas. Jogailaičių dinastija nutrūko, kai 1572 m. mirė Žygimantas Augustas, galingojo Jogailos provaikaitis, taip ir nepalikęs įpėdinio.

    Be tiesioginių Jogailaičių, šios galingos dinastijos kraujo turėjo ir kiti valdovai. Paskutinysis Vokiečių ordino magistras Albrechtas Hogencolernas buvo Kazimiero Jogailaičio dukters Sofijos ir markgrafo Frygriho V Brandwerburgiečio sūnus. Sofijos pagimdė 18 vaikų ir daugelis jų valdė vokiškas žemes, tarnavo bažnyčiai. Žygimanto Senojo duktė Jadvyga, ištekėjusi už Jono III Vazos, pradėjo naują – Vazų –Jogailaičių dinastiją, jos sūnus Žygimantas Vaza tapo Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karaliumi, kaip ir jo įpėdiniai. Tiesa, realiai Švedijos sosto jie nevaldė, bet paveldėtą titulą turėjo.