1430 m. Vytautui Didžiajam mirus Trakų pilyje, jis buvo palaidotas Vilniaus Katedroje, kur jau buvo palaidota jo pirmoji žmona Ona Vytautienė. Kaip ir dera garsiam ir galingam valdovui, Vytauto Didžiojo laidojimui buvo parinkta garbingiausia Katedros vieta – rūsyje po tuometiniu Švenčiausiojo Dievo Kūno altoriumi, o antkapis iškeltas ant Katedros grindų.
Šimtmečiams bėgant, Katedra patyrė didelių likimo smūgių: 1530 m. gaisras, perstatymai, XVII a. karai – Vytauto Didžiojo antkapis buvo sunaikintas. Manoma, kad Vytauto palaikai galėjo būti paslėpti pačioje katedroje ar net už jos ribų. Antkapio įrašą 1853 m. memorialinėje lentoje atkartojo grafas Eustachijus Tiškevičius apačioje pridėdamas prierašą apie gaisrą ir atminimo įamžinimą. Kur šiuo metu yra Vytauto Didžiojo palaidojimo vieta, nežinoma…
1930 m., iškilmingai minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, diplomato, Vasario 16-osios Akto signataro Donato Malinausko iniciatyva tuometinėje Čekoslovakijoje buvo užsakytas nerūdijančiojo plieno sarkofagas Didžiojo kunigaikščio kaulams sudėti. Viltys rasti Vytauto Didžiojo palaikus dar labiau sustiprėjo 1931-aisiais radus karališkuosius Jogailaičių palaikus, palaidotus Katedros požemiuose. 1933 m. sarkofagas, kuriame amžino poilsio turėjo atgulti Vytauto Didžiojo palaikai, buvo atgabentas į Lietuvą. Šiandien šis sarkofagas yra saugomas Katedros požemiuose kaip muziejinis eksponatas – simbolinis Vytauto Didžiojo kapas… O tikrojo kapo paslaptis iki šiol lieka neatskleista...
Daugiau apie Vytauto Didžiojo kapą ir kitas Vilniaus Katedros požemių paslaptis sužinoti galėsite ekskursijoje „Stebuklai Vilniaus požemiuose“!
Apie mus
Kontaktai
Visos teisės saugomos | Vivid Vilnius priklauso VšĮ "Ekskursijos Vilniuje" į.k. 304215124