• Rugsėjo 8-ąją, prieš 590 metų

  • Rugsėjo 8 d. įėjo į istoriją kaip pagrindinė Vytauto Didžiojo karūnavimo data.

    Vytauto kova dėl savo teisių

    Būsimasis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovas Vytautas Didysis gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 metus. Jo tėvas, kunigaikštis Kęstutis, sūnų Vytautą paskyrė savo įpėdiniu, tačiau po jo žūties ne tik Lietuvos, bet ir tėvonijos – Trakų žemės – Vytautas netenka.

    Vytautas ilgai kovojo su pusbroliais Skirgaila ir Lenkijos karaliumi Jogaila dėl Skirgailai atiduotos tėvonijos (Trakų kunigaikštystės). Ieškodamas sąjunginikų, Vytautas kelis kartus suartėja su Vokiečių ordinu, taip parodydamas, kad jis – vertas priešininkas Jogailai.

    1386 m. kartu su Jogaila Vytautas priima krikštą (gauna Aleksandro vardą), o nuo 1392 m. Vytautas Didysis tampa Lenkijos karaliaus Jogailos vietininku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
    Vytauto įsitvirtinimas didžiojo kunigaikščio soste ir tolesnis jo valdžios LDK stiprėjimas suformavo lietuvių visuomenėje valstybingumo sampratą, kuri buvo gyva ilgus šimtmečius po jo mirties... 

    Trys bandymai Vytautą vainikuoti karaliumi

    Vytauto įtakos pripažinimas nebuvo tušti žodžiai – dar XIV a. pabaigoje daromi žygiai, kad jis gautų karūną. Tuo 1398 m. rūpinosi Lenkijos karalius Jogaila, tačiau, Vytautui pralaimėjus Vorsklos mūšį su totoriais (1399 m.), šie ketinimai sužlugo.

    Dar kartą Vytautui vainikuotis karaliumi pasiūlė Šventosios Romos imperijos regentas Zigmantas Liuksemburgas 1410 m. pradžioje. Karūnacija turėjo išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą prieš Vokiečių ordiną (tais metais buvo rengiamasi Žalgirio mūšiui). Vytautui ši sąjunga buvo labai reikalinga ir jis šio pasiūlymo nepriėmė. 1410 m. Vytauto Didžiojo ir Jogailos vadovaujamos kariuomenės pasiekė reikšmingą pergalę Žalgirio mūšyje. Šiose kautynėse buvo palaužta Vokiečių ordino galybė.

    Trečią kartą Vytauto karūnavimo klausimas buvo iškeltas 1429 m. Lucke. Čia buvo sušauktas Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavimas, kuriame iškelta mintis Vytautą vainikuoti Lietuvos karaliumi. Karaliaus karūną Vytautui Didžiajam turėjo atsiųsti tas pats Zigmantas Liuksemburgas, tuo metu jau buvęs imperatoriumi. 1430 m. Vytautas ruošėsi karūnavimo iškilmėms. Karūnacija turėjo sutapti su didesne bažnytine švente ar bent sekmadieniu: buvo numatyta rugpjūčio 15 d. – Žolinė. Tačiau Zigmantas Liuksemburgas nespėjo atsiųsti karūnos, todėl karūnavimo šventė buvo nukelta į Švč. Mergelės Marijos gimtadienį rugsėjo 8 dieną. Į numatytą šventę atvyko įvairių šalių valdovai ar jų pasiuntiniai. Deja, lenkai nepraleido vežančios karūną imperatoriaus delegacijos. Patyręs didelį pažeminimą, Vytautas Didysis mirė spalio 27 d. Trakuose , taip ir nesulaukęs pakartotino vainikavimo. Karūnavimas neįvyko, tačiau Vytauto įtaką ir statusą pripažino to meto Europos valdovai. 

     

    Prisiminti LDK valdovą, nusipelniusį ypatingos pagarbos ir istorinės atminties, kviečiame Vivid Vilnius ekskursijoje:

    "Stebuklai Vilniaus požemiuose" rugsėjo 19 d. ir 26 d. 10.30 val.