• Sapiegų rūmai: kodėl verta apsilankyti?

  • Sapiegų rūmai Antakalnyje – viena įdomiausių vietų Vilniuje. Kadaise spindėję karališka didybe, o vėliau nugrimzdę į užmarštį, per paskutinį dešimtmetį rūmai kaip feniksas pakilo iš pelenų ir plačiai atvėrė duris. 

  • Sapiegų rūmų kompleksas – unikalus. Sapiegų rūmai ir parkas Antakalnyje – vienintelis išlikęs brandžiojo baroko rūmų ir parko ansamblis visoje buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Sapiegų rūmų ir parko ansambliui priklauso ne tik reprezentaciniai rūmai ir parkas, bet ir buvęs Trinitorių vienuolynas bei Išganytojo bažnyčia. Ekskursijos su Vivid Vilnius metu aplankysime visą Sapiegų kompleksą! 

  • Sapiegų rūmų įėjimą puošia originali marmuro plokštelė! Rekonstrukcijos metu atrasta ir į pirminę vietą virš portalo "grįžusi" originali marmuro plokštelė pasitinka rūmų svečius lotyniška fraze „Antecollis Magnotum ab antiquo Heroum quies e ruderibus in mollem assurgens. Fessum armis Tranquilla pace tuetur. Anno Dni 1691“ („Antakalnis nuo seno didvyrių poilsis. Iš griuvėsių pakilę didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos. 1691-ieji Dievo metai“). Šioje marmuro plokštelėje užfiksuota ir rūmų statybos pabaigos data!

  • "Mažasis Versalis" Sapiegų rūmai buvo statomi kaip vasaros rezidencija, apie ką byloja ir atviros arkinės pirmojo aukšto galerijos. Dar daugiau, Sapiegų rūmai turėjo tapti karališkąja vasaros rezidencija, mat rūmų fundatorius Kazimieras Jonas Sapiega šiuos rūmus statėsi „besimatuodamas“ Abiejų Tautų Respublikos karūną. Deja, dėl politinių intrigų K. J. Sapiega karaliumi taip ir netapo, bet ištaigingoji vasaros rezidencija gavo "Mažojo Versalio" vardą. 

  • Didžiausia menė LDK teritorijoje. K. J. Sapiega išties turėjo karališkų užmojų, vienas iš kurių – karališko dydžio pokylių salė. Pokylių salė Sapiegų rūmuose – didžiausia LDK teritorijoje istorinė menė. Tokio dydžio menės nebuvo net Valdovų rūmuose, o puošnumu ji galėjo lygintis nebent su tuometinio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Jono Sobieskio mėgstamų Vilanovo rūmų Varšuvoje puošyba.

  • Prabangios puotos už rūmų kainą. Rūmų šeimininkas Kazimieras Jonas Sapiega siekė stebinti to meto visuomenę rūmų ištaigingumu ir prabangiomis puotomis. Ir jam pavyko - Sapiegų rūmuose rengtos iškilmės stebino ir žavėjo daugelį amžininkų! Skandalingumu pasižymėjo puota, kurią K. J. Sapiega iškėlė savo rėmėjams, kaip atsaką į konfliktą su vyskupu K. Bžostovskiu, atskyrusiu jį nuo bažnyčios. Rūmuose skambėjo muzika, o Antakalnio dangų ir Neries vandenis drebino pabūklų salvės! O štai 1759 m. rugpjūtį saksų majoro Meilerio garbei buvo surengta puota, kurią vainikavo fejerverkai, kainavę beveik 2 tūkst. auksinų. Palyginimui, kiek vėliau Sapiegos už rūmus Šv. Jono g. Vilniuje sumokėjo „vos“ 3 tūkst. auksinų... 

  • Meno naujovės rūmų freskose. Sapiegų rūmai pasižymėjo ypač ištaiginga puošyba, kurią kūrė italų meistrai: skulptorius Pietro Pertis ir tapytojas Mikelandželo Pallonis. Rūmų fundatorius K. J. Sapiega siekė nustebinti amžininkus puošybos turtingumu ir inovatyvumu. Ir jam pavyko, nes rūmų reprezentacinės galerijos sienas papuošė pirmosios pasaulietinės (ne religinės) tematikos freskos Lietuvoje. Beje, tas pats M. Pallonis Šv. Kazimiero stebuklus vaizduojančiomis freskomis ištapė Šv. Kazimiero koplyčią Vilniaus katedroje, vienoje iš kurių "įpaišė" ir patį K. J. Sapiegą...

  • "Prakalbintos" sienos. Nors Sapiegų rūmai per pastaruosius du šimtmečius išgyveno daug skaudžių transformacijų, palikusių randų tiek pastato išorėje, tiek viduje, restauratoriams pavyko "prakalbinti" senąjį rūmų tinką. Pašalinus storus "invazinio" tinklo sluoksnius, atsivėrė originalus Sapiegų laikų pastato tinkas, kuriame vėl ima ryškėti prieš kelis šimtus metų prarasti dekoro elementai...

  • Antakalnio Jėzus Nazarietis. Stebuklais garsėjanti Antakalnio Jėzaus Nazariečio skulptūra buvo skirta Sapiegų komplekse esančiai Išganytojo bažnyčiai ir čia stovėjo nuo 1700 m. iki 1864 m., kuomet Rusijos caro valdžia Trinitorių vienuolyną uždarė, o skulptūra buvo perkelta į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kur ji tebestovi iki šiol. Žmogaus ūgio Antakalnio Jėzaus Nazariečio skulptūra – viena ankstyviausių Madrido Jėzaus Nazariečio skulptūros kopijų. Pastaroji, taip pat garsėjanti stebuklais, yra Trinitorių vienuolių simbolis.

  • Seniausia Vilniaus liepa. Sapiegų parke lengvai galite rasti seniausią Vilniaus liepą, kuriai yra per 300 metų. Beje, tai – vienintelis medis, menantis Sapiegos laikus. Ji auga prie tvoros, skiriančios parką nuo Antakalnio g., medis pažymėtas lentele su aprašu. 

  • Oranžerijoje - figos ir vynuogės. Ištaigingumu išsiskyrė ir barokinis parkas, kurį puošė du fontanai, skulptūros, pavėsinės, o prancūziškoje parko dalyje dominavo taisyklingais geometriniais ornamentais susodintos alyvos ir šermukšniai. O štai oranžerijoje (iki šių dienų neišlikusi) buvo auginamos figos, vynuogės ir kiti šiltų kraštų augalai. Belieka įsivaizduoti, kiek rūmų šeimininkui atsiėjo tokios oranžerijos šildymas...

  • Privačią ekskursiją savo grupei Jums patogiu laiku galite užsakyti susisiekę su mumis tel. 867724824arba el. paštu info@vividivlnius.lt.