TOP 3 šiurpiausios senojo Vilniaus istorijos

Senasis Vilnius apipintas mitais ir legendomis. Pasak jų, ne viena Vilniaus vieta nuo seno pamėgta vaiduoklių, velnių ir kitų nelabųjų. Artėjant Helovinui – Vaiduoklių nakčiai, Vivid Vilnius dalinasi TOP 3 šiurpiausiomis Vilniaus istorijomis, kurios padės susikurti šiurpoką Vaiduoklių nakties atmosferą, o gal net ir įkvėps leistis į vaiduoklių paieškas...

Kur ieškoti vaiduoklio kapo?

Buvo tikima, kad numirėliai, grįžtantys bauginti ir visais būdais pakenkti gyviesiems, ir realiame gyvenime buvo „blogiečiai“: merga, susidėjusi su velniu, piktas ponas, prapuolęs girtuoklystėje, miręs be kunigo paskutinio patepimo. „Vaidulias“, „vaiduokliais“, „nelaikiais“, „kraujasiurbiais“ arba „vampyrais“ tapdavę ne sava mirtimi mirę (nužudyti, mirę dėl nelaimingo atsitikimo ar savižudžiai), burtininkai, bedieviai, nusidėjėliai.

Po Lietuvos krikšto įsitvirtinus tradicijai laidoti senkapiuose, bažnyčių šventoriuose ar kriptose, velionio galva visada būdavo orientuota į Vakarus, kūnas paguldytas ant nugaros. Tačiau kartais archeologai randa XIV a. ar vėlesnio laikotarpio kapus, kur mirusiojo kūnas išniekintas – su nukirsta galva ar galūnėmis. Manoma, kad egzistavo paprotys ekshumuoti „vaiduoklių“ kapus ir nukirsti šiems galvas ar galūnes, kad pastarieji liautųsi „grįžinėti“ į gyvųjų pasaulį ir drumsti ramybę gyviesiems.

Pačiame miesto centre – Vilniaus žemutinės pilie teritorijoje – tiriant senosios Šv. Onos-Barboros bažnyčios vietą (dabar – Naujojo arsenalo kiemas), buvo rasti griaučiai su nukirsta galva, pakišta po pečiais. Tai – ne vienintelis toks radinys Lietuvoje, panašios kapavietės rastos ir Kernavėje, Alytuje ir kitose vietovėse.

Interaktyvios knygos paslaptis

Kartą, su svarbia misija – padėti Žygimantui Augustui susitikti su mylimosios Barboros vėle – į Vilnių atvyko didysis magas, alchemikas Janas Tvardovskis. Skubėdamas iš Valdovo dvaro, jis paliko savo burtų knygą. Po kurio laiko „Liber Magnus“ pateko į Universiteto biblioteką. Akylai saugoma, grandinėmis prie sienos prirakinta gal ir mūsų dienas būtų pasiekusi, jeigu ne smalsumas... Kartą, iki išnaktų bibliotekoje užsilikęs bibliotekos prefekto padėjėjas Danielius Butvilas (vėliau jis tapo rektoriumi), pajuto nenugalimą norą sužinoti, kas toje KNYGOJE parašyta ir atrakino spyną, atsivertęs knygą ėmė skaityti. Vargu ar nors žodį įsiminė: kilo baisus triukšmas, visa salė prisipildė sieros kvapo ir visokių baidyklių! Išsigandęs jaunuolis spėjo sveiką kailį išnešti – užsirakino gretimame kambaryje ir meldėsi iki saulė patekėjo. Ryte bibliotekoje rado baisią netvarką ir sieros smarvė kvapą gniaužė, tik niekur nesimatė Tvardovskio burtų knygos...

Vėliau ta knyga buvo surasta Krokuvoje, o kas su ja nutiko - sužinosite ekskursijoje „Šiurpiosios Vilniaus istorijos“.

„Pasmerktųjų brolių“ šėlsmas ... bažnyčioje

Šv. Jonų bažnyčia kadaise buvo viena populiariausių tarp turtingų miestiečių. Joje šie melsdavosi, gausias aukas aukodavo, o po mirties – atguldavo amžino poilsio į bažnyčios požemius-kriptas ar koplyčias. Tačiau nuo XVII a. pradžios vienuoliai jėzuitai bažnyčioje laidoti daugiau nebeleido. Tam pasitarnavo toks keistas nutikimas...

Kaip tik apie 1600 m. liūdinti našlė bažnyčioje pašarvojo savo velionį vyrą, kuris buvęs labai turtingas, bet nelabai doras žmogus. Velionį aprengė pačiais brangiausiais rūbais, pašarvojo gražiausiame karste. Tais laikais laidotuves lydėdavo didelės iškilmės – susirinkdavo minios žmonių. Tarp velionio pažįstamų ir paprastų smalsuolių, įsisuko vagys, kurie, pamatę žibančius brangakmenius ant velionio rankų, sumanė pavogti tuos žiedus. Sužinoję, kad žmonėms išėjus, bažnyčią saugos paauglys, jie sulaukė vėlaus vakaro.

Pačiupę tą vaikį, jam prigrasino numauti tuos žiedus nuo velionio rankų, o paskui per langelį jiems išmesti. Jaunasis sargas visas dreba iš baimės, bet ką darys – eina, jau siekia žiedų, bet tik palietus numirėlio ranką, šis atsimerkė, atsisėdo karste ir kad suriks: „Broliai pasmerktieji, pas mane“! Sudrebėjo visa bažnyčia, kilo pragariškas triukšmas, visur pasklido baisi smarvė o iš visų karstų, iš rūsių ėmė ropštis numirėliai. Visi puolė vytis vaikį. Šis, vos gyvas iš baimės, užsiropštė ant vargonų ir tik maldomis ir Jėzaus bei Mergelės Marijos vardais galėjo atsiginti nuo vis arčiau ir arčiau lipančių pasmerktųjų. Tik pirmieji gaidžiai išvadavo vaikinuką nuo baisaus galo.

Ryte atėję jėzuitai, rado baisiai sujauktą bažnyčią, sakoma, kad dvi savaites mišių neaukojo – nešė, vežė „prakeiktųjų“ kaulus ir perlaidojo juos prie Šv. Stepono bažnyčios. Sakoma, nuo to laiko Šv. Jonų bažnyčioje ir uždraudė laidoti miestiečius.

Šių istorijų tęsinius ir kitas, ne mažiau šiurpias, istorijas išgirsite atėję į Vivid Vilnius ekskursiją „Šiurpiosios Vilniaus istorijos“, kuri vyks:

Lapkričio 7 d. (sekmadienį) 14.00 val.

Lapkričio 28 d. (sekmadienį) 16.00 val.

Iki susitikimoĄ