• Belmontas – žalioji Vilniaus oazė

  • Belmontas - žalioji Vilniaus oazė - pelnytai vadinamas vienu gražiausių sostinės gamtos kampelių. Vivid Vilnius kviečia atrasti ir patyrinėti Belmontą, kurio jau pats pavadinimas (it. belle monte – „gražus kalnas“) rodo, kad ši vieta nuo seno buvo laikoma ypač vaizdinga. 

  • PŪČKORIŲ ATODANGĄ aplankę keliautojai vienbalsiai pripažįsta, kad tai – vienas įspūdingiausių gamtinių objektų Lietuvoje. Ledyno suformuota atodanga – aukščiausia Lietuvoje. Jos aukštis – 65 m (arba 173 m virš jūros lygio), plotis - 260 m. Gražiausias vaizdas į atodangą atsiveria iš apačios, nuo Vilnios krantų. Taip pat galite pakilti į regyklą, esančią ant atodangos viršūnės. 

  • PATRANKŲ LIEJYKLA čia įsikūrė dar XVI a., šioje patrankų liejykloje savo patrankas remontavo Rusijos (Petro I-ojo), Švedijos bei Prancūzijos (Napoleono Bonaparto) kariuomenės. XIX a. viduryje vietoje patrankų liejyklos buvo įrengtas vandens malūnas, dar vėliau – kartono ir popieriaus fabrikas. I-ojo Pasaulinio karo metu fabriko įrenginiai buvo išmontuoti ir išgabenti į Vokietiją, nuo to laiko pastatas yra apleistas.

  • SAULĖS LAIKRODIS įrengtas jaukioje Vilnios slėnio vietoje, buvusios akmens amžiaus gyvenvietės ribose. Šis saulės laikrodis – šiuolaikinių medžio meistrų darbas, turintis simbolinę reikšmę. Saulės laikrodį sudaro drožinėtas medinis stulpas ir akmeniniai stulpeliai, žymintys valandas. Beje, liepos mėnesį Pūčkorių saulės laikrodis būna tiksliausias...

  • PRANCŪZIŠKASIS MALŪNAS. Mūrinį vandens malūną XIX a. pr. pastatė prancūzas Karolis Devimas, išsinuomavęs žemės sklypą prie Vilnios iš Vilniaus miesto valdybos. Čia jis atidarė tuomet labai populiarią ir gausiai lankomą smuklę. Deja, K. Devimui verslo reikalus tvarkyti sekėsi prastai, ilgainiui jis įsiskolino ir malūną prarado. Žemės sklypas su malūnu ėjo iš rankų į rankas, bet savo paskirtį išlaikė. Prisimenant pirmąjį šeimininką, malūnas imtas vadinti „prancūziškuoju“.